kaip tapti šernu

Tas, katras visą savaitę knisasi kalvėj po metalo laužą, miegot eina nesiprausęs ir tik pragydus gaidžiams, ir miega nevilktoje patalynėje - galiausiai tevirsta šernu. 

Vėtrungė. 

in memoriam canis lupus

Vilkas rijo ašaką



Seku seku pasaką.
Vilkas rijo ašaką,
Aukštą aukštą tartum šaukštą...
Ilgą ilgą tarum smilgą...
Rijo rijo ir suspigo:
- Ašaką gerklėj įstrigo!
Nebežino, ką daryti,
Kaip tą ašaką praryti.
Krapšto gerklę letena
Ir pamato katiną,
Baisiai nusigandusį, 
Pelę įsikandusį.
- Katin patin, ką daryti,
Kaip man ašaką praryti?
Taip užkiuto 
Man gerklė, 
Kad užkliūtų
Net pelė...
Atitoko katinas,
Apsilaižė letenas:
Mat, suprato, kad žvėris
Su pele jo nepraris.
Vilko gerklę apžiūrėjęs,
Murkia rainius patarėjas:
- Neprarysi, nėr ko kaukti. 
Reikia ašaką ištraukti!
- Tai ištrauk, - jo vilkas prašo.
- Reikia snapo tartum vąšo...
Aš su savo nageliu
Jos ištraukti negaliu:
Mat, įstrigo per giliai
Tavo ašakos dygliai.
Išsižiojęs vilkas vapa:
- O kas turi turi ilgą snapą?
- Gervė! – sako jam rainakis.
Sublizgėjo vilko akys:
- Kur ta gervė?
- Pabaly!
- Veski, katine kniaukly!
Nenuvesi, bus blogai,
Pažiūrėk, kokie nagai!
Ir tave, ir tavo pelę
Sudraskysiu po skiautelę.



Rainiui šiaušiasi plaukai:
Su vilku - menki juokai.
Ir tiesiog į pelkių liūną
Veda katinas plėšrūną.
Gervė liūne varlinėja,
Sraigių kiautus rakinėja,
Ieško sraigių ir turklių,
Ir kūmuojančių varlių.
Gervė vilką vos išvydo,
Tuoj į balą įsibrido,
Jeigu vilkas paskui bris,
Gervė pabaliu nuskris.



Vilkas graudžiai suvaitoja:
- Gerve, gerve stipinkoje,
Aš girdėjau, - vilkas vapa, - 
Kad turi tu ilgą snapą.
Eikš, man ašaką ištraukti,
Nei praryti, nei užkaukti,
Aš kaip vilkas negaliu.
Aš tau atnešiau varlių,
O rainys tau neša pelę...
Nebijok manęs, paukštele:
Taip užkiuto 
Man gerklė,
Kad užkliūtų
Net varlė...



Pagalvojus, kad žvėris
Net varlytės nepraris,
Gervė ašaką ištraukė,
O vilkišius to ir laukė:
- Kaipgi čia – aš išgijau
Ir dar nieko nerijau?!
Na, už tai tave, kaimyne,
Aš prarysiu... pirmutinę! 



- Tu turėtumei, besoti,
Man už gera padėkoti.
Tu turėtumei, veltėdi,
Bent manęs pasigailėti.



Bet vilkišius gervę stvėrė.
Gervė balon pasinėrė...
Šoko vilkas iš paskos,
Bet... užkliuvo už šakos
Ir smailiausiu pašinu
Koją pasipašino.



O rainys į eglę šoko,
Tik viršūnėj atitoko,
Baisiai nusigandęs,
Pelę įsikandęs.



Kai iš eglės pasižiūri,
Mato vilką dilbažiūrį
Po egle bekaukiantį,
Katino belaukiantį.



Ten atkišęs leteną,
Prašo vilkas katiną
Smailą pašiną ištraukti,
Bet negali prisišaukti.



Vilkas kaukia,
Vilkas laukia,
O rainakis
Vilkui šaukia:
- Ar tu kauksi,
Ar nekauksi,
Bet pagalbos
Nesulauksi,
Tau nė vienas katinas
Nebegydys letenos!



Pilkas vilkas kad supyko
Ir baisiu balsu suriko:
- Storą eglę
Aš pargriausiu
Ir rainakį
Pasigausiu:
Aš priversiu katiną
Man pagydyt leteną!



Graužia vilkas visą dieną
Eglės storąjį kamieną.
Griuvo eglė ant kemsyno
Ir vilkiškių prislogino.
Taip nukratė kinkas
Vilkas baisininkas.



O rainakis katinas
Pasipustė letenas
Ir namo parkūrė
Į vaikučių būrį
Jiems pasekti pasaką
Apie vilko ašaką.

Ačiū tau, Rrr.

Boba iš ratų - ratams lengviau

"Vieni žmonės myli žmones, o kiti žmonės myli arklius" R.S. 

kryžiaunos dienos ir naktys

Antkapinio liaudies kryžiaus kopija arba dar vienas būdas kaip sukūrenti 100 kg anglių.

h= 75 cm

m = 4.5 kg

storis 12 mm

Dainuojanti (cypianti-girgždanti) saulė

<...Skridinys sucypė, kaip cypia senas vėjarodis, kada vėjas būna ilgai miegojęs.  
- Girdi,- tarė mažasis princas,- mes pažadinome šulinį, ir jis dainuoja…> 

h=120, m=8,5

naujagimis

Benediktas. Svoris 3.5 kg, ūgis 75 cm. 

Gimimo vieta - cechas.

Tėvas - medlaižis.

Močia nenustatyta.

Dar vienas nereikalingas pirkinys

Gal būt tik mirdamas suprasiu, kurių galų aš užsigeidžiau cecho iš raudonų plytų. Na, bent jau geras tris savaites nereiks laužyt galvos ką veikti. Atsakymas - miegot, valgyt, ardyti sienas, valyt plytas, valgyt, miegot. :). Senatvėje pradedu vertint dienotvarkės apibrėžtumą...
Juolab liaudies išmintis byloja: pas tikrą vyrą visada turi būt kas nors išardyta ir nepabaigta surinkt. Tai mane ramina. Vadinasi nebus nukrypta nuo normos net jei ir plytos kelis metus pastovės nesumūrytos.

kaip prisijaukinti cechą

Cechas neturi nei konkrečios vietos, nei konkretaus pavidalo. 
Cechas yra gyvenimo būdas. Cechas yra proto būsena. 
Gyvenimas ceche yra šios būsenos išraiška. 


Cechas panašus į mitologinį aitvarą. Abu juodu yra ugnies padermės, todėl cechą, kaip ir aitvarą, galima prisijaukinti. Cechas gali sklęsti dangaus skliautu arba tvyroti ore. Prijaukintas cechas nusileidžia ant žemės ir tave įsiurbia. Iš svetimų aruodų cechas jo šeimininkui neša turtus ir palaimą, tuo tarpu gaspadinei atnešdamas kvarabą..


Šis dienoraštis - tai bandymas atskleisti cecho prijaukinimo paslaptį, arba paprasčiau kalbant - tiesiog tikra ir neišgalvota dar vieno cecho istorija, užgimusi kartu su gaspadinės kvaraba.