Medlaižio cechas

2015 m. balandžio 20 d., pirmadienis

2015 m. kovo 15 d., sekmadienis

Haskiu varomas dviratis

Haskiu varomas dviratis, arba ką galima pagamint iš šuns, dviračio, IŽ amortizatoriaus spyruoklės ir santechninio vamzdžio liekanų:

Idėja pasiskolinta iš užjūrio. Tas įrenginys dar žinomas komerciniu pavadinimu "Springer". Spyruoklė sugeria didžiąją dalį neprognozuojamų šuns smūgių. Bėgimo metu šuns galva vos lenkia priekinį dviračio ratą, todėl jis neperbėga į priešingą dviračio pusę ir nesimakaluoja po kelią. Belieka pasisiųdint plėškes ir kinkyt už krūtinės.

2014 m. vasario 21 d., penktadienis

Elektrocheminis rūdžių valymas

Kapstydamas vietinį mėšlyną netikėtai radau du lankstukus. Antrasis greičiausiai bus visai ne lankstas, bet skrynios užrakto detalė. Vat ir panižo nagai nuvalyt rūdis. Tiesą sakant pasitaikė puiki proga išbandyt rūdžių valymą elektrolizės pagalba.


vaizdas "prieš ir po"

Bet apie viską nuo pradžių:

elektrolito vonia, elektrodas ir gaminys pakabintas ant medinės lazdos

   Plastikinio indo viduje iš 1mm blėkos susukau geležinį žiedo formos elektrodą. Jis reakcijoje tarnaus kaip anodas (čia jungsiu maitinimo šaltinio "+" polių). Per ilgesnį naudojimo laiką elektrodas turėtų nukoroduot ir sutirpt, todėl ir dariau iš lakšto, kad būtų didelis paviršiaus plotas ir ilgiau tarnautų.
   Bandymui kaip elektrolitą naudojau vandeninį Natrio karbonato 10% tirpalą (100g Na2CO3 į 1 litrą vandens). Kiek suprantu - tirpalas reakcijoje tiesiogiai nedalyvauja. Jis elektrolitą padaro laidžiu elektros srovei. Tad koncentracija čia neturi lemiamos reikšmės. Manau 5% tirpalo būt užtekę per akis.
   Sekantis žingsnis - pakabint detalę ant geležinės vielos ir pamerkt į elektrolito vonią. Tiesa, prieš tai reikia prašveisti rūdis mažame plote kur viela lies gaminio paviršių. Kitaip per rūdis nebus gero elektrinio kontakto.
Taigi, kad reakcija prasidėtų - valomas gaminys turi tapti katodu (jungiam "-" laidą iš maitinimo bloko).
Koks reikalingas maitinimo šaltinis? Interneto šaltiniai rašo labai įvairiai. Vienur mini kad įtampa neturėtų būti aukštesnė nei 4V, kiti naudoja 12V. Nuo maitinimo šaltinio priklausys reakcijos greitis (ir valymo kokybė). O štai srovę reikėtų parinkti pagal valomos detalės paviršiaus plotą. Ir vėl negaliu pateikt jokių konkrečių skaičių. Tačiau tie patys anksčiau minėti interneto šaltiniai mini skaičius nuo 1mA/cm2 iki 5mA/cm2. Kiti mini kur kas didesnius skaičius: 20-50mA/cm2 paviršiaus ploto. Kaip jau ir minėjau, nuo to priklausys reakcijos greitis. Mano galva, jei reakcija vyks lėtai - valymo kokybė bus geresnė. Nes priešingu atveju gali rūdys pradėt luptis per dideliais "kasniais" ir besilupdamos nusinešt dalį netvirtai besilaikančio metalo. Dėl mažesnės įtampos turėtų mažiau koroduot ir anodo elektrodas, išsiskirs mažiau vandenilio, kuris šiaip jau yra degus.
   Savo bandymo metu naudojau pastovios srovės (constant current) reguliuojamą led maitinimo šaltinį, kuriame užstačiau maitinimo įtampos maksimalias lubas ties 3V, o pastovią srovę ties 0.5A. (Vonioje mirko dvi vienodo dydžio detalės). Paviršiaus ploto neskaičiavau. Tiesiog srovę nustačiau iš akies, pagal vandenilio dujų (burbulų) susidarymo greitį. Kaip matosi nuotraukoje - elektrolitas lengvai burbuliuoja. Labiau ties gaminiu, nei ties šoniniu elektrodu. Išmatuoju įtampą - 2.3V, srovė 0.5A. Tokiu būdu detalę nuvaliau per ~6 val. Šiuo atveju tas "nuvaliau" yra sąlyginis. Rūdys atšoko. Jas vėliau nugramdžiau su dantų šepetėliu, nagais, ir plieniniu šepečiu. O dalis ir savaime nukrito.